Suchergebnisse

Analysis of relationship between public policy and administration remains one of the most relevant issues in public administration. Normative distinction of public policy and administration seemed to be plausible as proposed to draw a clear line between bureaucrats and politicians in order to avoid corruption, protectionism, bribery. It was argued that such demarcation is justified by the demands of democracy. But the practice has revealed the growing role of bureaucrats in decision-making process, the strengthening relations between politicians and bureaucrats. The traditional normative approach to this relationship has not been prevailing in practice, and formed a need to develop a new model. As a result, the complementarity model was developed by J. H. Svara, however, it has received criticism from the proponents of policy and administration dichotomy model. This article examines formulation assumptions of the policy-administration dichotomy and complementarity models, defines their conceptual content, sets out the limitations of these models, and analyses the complementarity model in the context of public governance reform. The aim of this article is a further problematization of the role of public administration in decision-making process and the legitimacy of this role in the context of modeling of the relationship between public policy and administration. ; Politikos ir administravimo santykių analizė išlieka viena aktualiausių temų viešajame administravime. Normatyvinis politikos ir administravimo atribojimas atrodė prasmingas, nes siūlė nubrėžti aiškią ribą tarp biurokratų ir politikų veiklos, siekiant išvengti korupcijos, protekcionizmo, kyšininkavimo. Buvo manoma, jog tokia atskirtis yra demokratiškai teisinga, tačiau praktikos analizė atskleidė didėjantį biurokratų vaidmenį sprendimų priėmimo procese, stiprėjančius santykius tarp politikų ir biurokratų. Tradicinis normatyvinis šių santykių traktavimas praktikoje neįsitvirtino, todėl iškilo poreikis sukurti naują modelį, kuris pagrįstų ir įteisintų praktikoje vyraujantį jų pobūdį. Tokį modelį sukūrė J. H. Svara. Modelio pavadinimu išreiškiama viešajame sektoriuje įsitvirtinusi santykių praktikos specifika – papildomumas. Tačiau šis modelis susilaukė kritikos iš politikos ir administravimo dichotomijos modelio šalininkų. Šiame straipsnyje analizuojamos politikos ir administravimo dichotomijos bei papildomumo modelių formulavimo prielaidos, apibrėžiamas jų konceptualinis turinys bei nustatomi šių modelių trūkumai, atliekama papildomumo modelio analizė viešojo valdymo reformos aspektu. Šio straipsnio tikslas yra viešojo administravimo vaidmens sprendimų priėmimo procese ir to vaidmens legitimumo tolesnis problematizavimas politikos ir administravimo santykių modeliavimo kontekste.